Paryškintų raidžių žymėjimo pagrindimas

Prano Mašioto pasaka "Kiškis Drąsuolis" su balsių tarimo mygtukais - pariebinta raidė: kur spausti kirtį ar dvigarsio pusę, o pasvirusi raidė:trumpą balsį (spustelėjai ir atšok!). Šie 2 būdai vaizdžiai parodo kitakalbiams svarbiausius lietuviško teksto taškus - tuos 60 lietuviškų balsinių garsų: 1) kur vienskiemenio žodžio balsis trumpas, 2) jeigu dvigarsis - kurį galą spausti; 3) kur kirčiuotinas skiemuo, ar trumpas jo balsis, jeigu dvigarsis - kurį galą spausti; 4) pabrėžti priešdėlių ap-, at-, be-, iš-, ne-, nu-, pa-, pra-, pri-, su-, te-, už- trumpumui daugiaskiemeniuose žodžiuose su atokiu kirčiu. Tik pasvirusias raides tarti trumpai. Specialios balsės Ų Ą Ę Į Ū Ė Y niekada netariamos trumpai, todėl nepasvirinamos. Balsinių raidžių U O A E I trumpumas parodomas tik pasvirinimu.

Tarimo žymėsena tais kirčio žymėjimo ženklais: dešininis ( ` )  kairinis ( “ )   riestinis ( ˜ )  per paini net gimnazistams, o kitakalbiukams visai neįkandama. Pritaikytų jiems lietuviškų skaitinių su tarimo parodymu visai nėra. Todėl Pietryčių Lietuvos rezervato pradinėse mokyklose lietuvių kalba lieka visai svetima vaikams, iki mokyklos nepažinusiems nei trumpų balsių nei dvigarsių, pratusių ištarti tik 10 savo kalbos balsių. Didaktikoje ignoruojamas tas fonetinis barjeras blokuoja integraciją daug giliau, negu demarkacijos linija, ir negali būti įveiktas politiškai.

Kiškis Drąsuolis

(c) Valdas Banaitis, (c) Teleeksperimentas - Vilnius, 2019

• Pradžią •