JONAS BILIŪNAS (1879-1907)

LAIMĖS ŽIBURYS

Pasaka psl. 98-100

Añt áukšto stataũs kálno pasiródė stebukli̇̀ngas žiburỹs. Žibė́jo ji̇̀s kai̇̃p žvaigždė̃, àpsiaustas šviesiù ratù i̇̀š áukso rai̇̃džių. Pamãtę tàt žmónės ė̃jo priẽ kálno, stebė́jos į̇̃ ži̇̀burį, bèt, negalė́dami añt tõ kálno užli̇̀pti, negalė́jo išskaitýti áukso rai̇̃džių.

Pagaliaũ atsirãdo jaunikáitis, kuri̇̀s susiriñkusiai mi̇̀niai pérskaitė: „Žmonių̃ Láimė”.

Paskli̇̀do apiẽ tai̇̃ gar̃sas põ vi̇̀są šãlį: visur̃ ti̇̀k apiẽ tai̇̃ ir̃ tekalbė́jo.

Bèt niẽkas negalė́jo gerai̇̃ supràsti ir̃ kiti̇́ems išáiškinti, ką̃ tiẽ žõdžiai réiškia.

Ìštisas dienàs ir̃ nakti̇̀s budė́jo žmonių̃ mi̇̀nios priẽ kálno, vi̇́enos nuei̇̃damos, ki̇̀tos atei̇̃damos, ir̃ láukė naũjo dár didèsnio stebùklo ar̃ išáiškinimo sẽnojo...

Õ žiburỹs nè ti̇̀k negẽso, bèt vi̇̀s labiaũ žibė́jo, áukso rai̇̃dės vi̇̀s labiaũ blizgė́jo...

Ir̃ ši̇̀tai vi̇́eną nãktį atė̃jo priẽ tų̃ žmonių̃ ži̇̀las senẽlis ir̃ pakláusė jų̃:

- Kõ jū̃s čià susiriñkote ir̃ láukiate?

Palyginimui supaprastintas kirčiavimo ir priegaidės žymėjimas, neperkraunant raidės kontūro fonetiniais ženklais, kurie painiojasi su diakritiniais:

Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet, negalėdami ant to kalno užlipti, negalėjo išskaityti aukso raidžių.

Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „Žmonių Laimė”.

Pasklido apie tai garsas po visą šalį: visur tik apie tai ir tekalbėjo.

Bet niekas negalėjo gerai suprasti ir kitiems išaiškinti, ką tie žodžiai reiškia.

Ištisas dienas ir naktis budėjo žmonių minios prie kalno, vienos nueidamos, kitos ateidamos, ir laukė naujo dar didesnio stebuklo araiškinimo senojo...

O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo...

Ir šitai vieną naktį atėjo prie tų žmonių žilas senelis ir paklausė jų:

- Ko jūs čia susirinkote ir laukiate?

Dar aiškesnis supaprastinimas, skirtas jaunesnei klasei:

Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet, negalėdami ant to kalno užlipti, negalėjo išskaityti aukso raidžių.

Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „Žmonių Laimė”.

Pasklido apie tai garsas po visą šalį: visur tik apie tai ir tekalbėjo.

Bet niekas negalėjo gerai suprasti ir kitiems išaiškinti, ką tie žodžiai reiškia.

Ištisas dienas ir naktis budėjo žmonių minios prie kalno, vienos nueidamos, kitos ateidamos, ir laukė naujo dar didesnio stebuklo araiškinimo senojo...

O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo...

Ir šitai vieną naktį atėjo prie tų žmonių žilas senelis ir paklausė jų:

- Ko jūs čia susirinkote ir laukiate?

Palyginkite su tekstu be tarimo turėklų:

Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet, negalėdami ant to kalno užlipti, negalėjo išskaityti aukso raidžių.

Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „Žmonių Laimė”.

Pasklido apie tai garsas po visą šalį: visur tik apie tai ir tekalbėjo.

Bet niekas negalėjo gerai suprasti ir kitiems išaiškinti, ką tie žodžiai reiškia.

Ištisas dienas ir naktis budėjo žmonių minios prie kalno, vienos nueidamos, kitos ateidamos, ir laukė naujo dar didesnio stebuklo ar išaiškinimo senojo...

O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo...

Ir šitai vieną naktį atėjo prie tų žmonių žilas senelis ir paklausė jų:

- Ko jūs čia susirinkote ir laukiate?

(c) Valdas Banaitis, (c) Teleeksperimentas - Vilnius, 2019

• Pradžią •